Viena iš pagrindinių aplinkos taršos problemų yra dirvožemio užterštumas. Kalbama apie žemės paviršiaus pasikeitimą išmetant ar išmetant bet kokioms gyvoms būtybėms kenksmingas chemines medžiagas. Šis dirvožemio pakeitimas taip pat turi įtakos jo kokybei ir maistinėms medžiagoms, todėl jis nėra tinkamas naudoti žemės ūkyje ir maisto gamyboje.
Šiame straipsnyje analizuosime pagrindinius dirvožemio taršos veiksnius ir tai, kokias pasekmes tai daro žmogaus sveikatai ir aplinkai.
Kas yra dirvožemio tarša
Kai žmogaus veikla sukelia tam tikrus išmetimus arba išsilieja cheminėmis medžiagomis, jie gali užteršti dirvožemį. Šios medžiagos keičia dirvožemio sudėtį ir struktūrą. Tai daro tai, kad žemė praranda maistines medžiagas ir gebėjimą būti derlinga. Pažeidžiamos gyvos būtybės, gyvenančios žemės sluoksnio viduje, ir visa jame auganti augmenija. Šios aplinkybės gali sukelti tikrų nelaimių ekosistemose, kurios yra daugelio rūšių buveinės.
Dirvožemio užterštumas priklauso nuo jo kilmės:
Natūrali tarša
Dirvožemis taip pat gali būti užterštas natūraliai, kai atsiranda tam tikrų reiškinių, kurie tempia ir filtruoja natūralius cheminius elementus į žemę. Dėl šios prigimties cheminių medžiagų patekimo į dirvą šių cheminių medžiagų koncentracija yra per didelė, kad dirvožemis išliktų derlingas.
Kai kurie natūralios taršos pavyzdžiai yra ugnikalnių išsiveržimai, gaisrai ir rūgščių lietūs, kurie į atmosferą išskiria kenksmingų dujų koncentraciją. Kai iškrenta krituliai, nuodingos dujos nusėda vandens lašeliais ir galiausiai filtruoja dirvą. Šie toksinai praranda dirvožemio derlingumą ir kokybę.
Žmogaus užteršimas
Logiška manyti, kad pagrindinė dirvožemio užteršimo priežastis yra žmonės. Vykdydami žmogaus veiklą mes taip pat įnešame į gamtą cheminės kilmės teršėjus. Pavyzdžiui, kiekvieną kartą naudodamiesi savo transporto priemone mes teršiame atmosferą. Kaip jau minėjome anksčiau, šios dujos nusėda kartu su vandens lašeliais, todėl šiltnamio efektą sukeliančios dujos, pvz., Anglies dioksidas, nuteka į dirvą.
Savo ruožtu eksploatuojant žemės ūkį taip pat susidaro tam tikri azotiniai teršalai, kurie naudojami kaip trąša pasėliams auginti. Šios azoto trąšos Jie veikia ne tik dirvožemį ir jo sudėtį, bet ir užteršia paviršinius bei požeminius vandenis. Prie šių teršalų taip pat turime pridėti pesticidus, herbicidus, angliavandenilių tirpiklius, kurie paprastai naudojami ir neigiamai veikia visą aplinką.
Kai dirvožemis yra užterštas ekosistemoje, tai dažniausiai sukelia likusias problemas, dėl kurių susidaro ekologinis disbalansas tarp rūšių sąveikos. Aiškus to pavyzdys yra miškas su užterštu dirvožemiu, iš kurio augalai negali maitintis ar vystytis, todėl turi įtakos visos maisto grandinės mitybai, pradedant žolėdžiais gyvūnais.
Dirvožemio užteršimas infiltracija
Kai teršiame vandenį naudodami skirtingas chemines medžiagas, tarp žemės ir vandens vyksta infiltracijos procesas. Filtravimo metu dirvožemyje lieka visas vandens užteršimas.
Žmonės taip pat išmeta didelį kiekį visų rūšių atliekų, tiek iš namų, tiek iš darbo, sveikatos, pramonės ir kt. Tai eina tiesiai į žemę konkrečioje vietoje. Tuomet įvyksta šių likučių skaidymo procesas dėl aplinkos poveikio ir dėl to išplovimo. LIšskirtas yra ne kas kita, kaip chemikalai, sumaišyti su vandeniu ir patekę į dirvą. Prie to reikia pridėti ir taršą, atsirandančią dėl nuotėkio, atsirandančio dėl teršalų išsitraukimo iš žemės, kai gausu kritulių.
Yra keletas nuotėkio tipų, geriausiai žinomas paviršiaus nuotėkis, galintis pernešti tokius teršalus kaip trąšos, aliejus, pesticidai, herbicidai ir kt. Tiek lietaus vanduo, tiek sniego tirpsmas gali užteršti žemę.
Dirvožemio užteršimo priežastys
Užteršto ploto ir oro kontaktas ne visada yra tiesioginis. Todėl pagrindinis dirvožemio užteršimo šaltinis atsiranda, kai laidojamos nuodingos medžiagos. Šios nuodingos medžiagos filtruojamos ir galiausiai užteršiamos požeminis vanduo, kurį naudojame laistyti, gerti ir galų gale pakenkti žmonėms per maisto grandinę. Taip yra todėl, kad mes valgome bet kokį užterštą paukštį ar žuvį.
Kita priežastis, kodėl dirva gali būti užteršta, yra neteisingas atliekų laikymas. Yra daugybė neteisėto tyčinio išmetimo taškų, kur ant paviršiaus kaupiasi ar net palaidojami dideli šiukšlių kiekiai. Šis atliekų kaupimasis gali sukelti tam tikrų nuotėkių tiek dėl gedimų, tiek dėl prastos infrastruktūros ir pakenkti dirvožemio struktūrai bei sudėčiai.
Yra dar keletas taršos šaltinių, tačiau jie yra retesni, pavyzdžiui, radioaktyvūs nuotėkiai, kasyba ir sunkieji metalai, kurie patenka į kelių eismo vamzdį.
Dirvožemio užteršimo pasekmės
Pirmoji neatidėliotina pasekmė yra žemės kokybės praradimas. Šis kokybės praradimas numato devalvaciją iki tokio lygio, kad negalėsime būti naudojama kuriant, auginant ar turint sveiką ekosistemą, kurioje jie galėtų laikyti visų rūšių gyvūnus ir augalus. Šios pasekmės dažnai patiriamos tyliai, todėl nesuskaičiuojama daugybė rūšių nuolat plinta ir mažina savo populiacijas. Kai tarša yra labai staigi, daugeliui aukų įvyksta aplinkos katastrofos. Pavyzdžiui, radioaktyvus nuotėkis, įvykęs Fukušimos avarijoje Ji taip užteršė žemę, kad rimtai nukentėjo žemės ūkis, gyvuliai ir žuvininkystė.
Kita vertus, kraštovaizdis pablogėjo dėl to, kad nuskurdo gebėjimas išlaikyti gyvybę visais aspektais.
Tikiuosi, kad turėdami šią informaciją galite sužinoti daugiau apie dirvožemio užterštumą, jo priežastis ir pasekmes.