Ekologija yra biologijos šaka, kurios pagrindinis dėmesys skiriamas gyvų būtybių sąveikos ekosistemose tyrimui. Tačiau ekologijos terminas socialiniu požiūriu yra glaudžiai susijęs su rūpinimusi aplinka ir sveikata. Todėl yra a ekologijos ir sveikatos santykis socialiniu būdu, kurį patogu nurodyti.
Dėl šios priežasties šį straipsnį skirsime tam, kad papasakotume apie ekologijos ir sveikatos ryšį, jos ypatybes ir svarbą.
Ekologijos ypatybės
Ekologija – tai organizmų ir jų aplinkos santykio arba organizmų pasiskirstymo ir gausos tyrimas ir kaip šias savybes veikia organizmų ir jų aplinkos sąveika. Aplinka apima fizines savybes, kurias galima apibūdinti kaip vietinių abiotinių veiksnių (tokių kaip klimatas ir geologija) ir kitų organizmų, kurie turi tą buveinę (biotiniai veiksniai), suma.
Tai galima laikyti žmogaus ekologija žmonių ir jų aplinkos santykių bei energijos mainų su kitomis gyvomis rūšimis tyrimas (augalai, gyvūnai ir įvairios žmonių grupės). Be to, disciplinoje yra kultūrinės ekologijos skyrius, kuriame nagrinėjamas žmonių grupių prisitaikymas prie gamtos išteklių ir kitų žmonių grupių buvimas; ir socialinė ekologija, kuri žmonių grupių socialinę struktūrą laiko visų santykių su aplinka rezultatu.
Ekosistema yra sistema, sudaryta iš natūralios organizmų bendruomenės. Tai yra, jis susideda iš biotinio komponento (organizmų grupės: floros ir faunos) ir abiotinio komponento (jo fizinės aplinkos). Sistemose, įskaitant žmones, socialiniai santykiai taip pat yra konstituciniai.
Ekologijos ir sveikatos ryšys
Ekosistemos elementų sąveika ir „nenatūrali“ populiacijos augimo raida suteikia svarbą ekologiniams aspektams, kalbant apie gyventojų sveikatą. Kultūra yra žmogaus savybė. Tai, kaip elgtis, sąveikauti su gamta ir kurti technologijas, kurios prisitaikytų prie aplinkos, yra kultūros.
Tobulėjant žinioms ir technologijoms, žmonės gali geriau išsaugoti palikuonis, išsaugoti ir pratęsti gyvenimą, sudaryti ypatingas sąlygas atsispirti užsienio agresijai. Todėl nepaprastas gyventojų skaičiaus padidėjimas yra šio sugebėjimo rezultatas. Tuo pačiu metu, gyventojų skaičius daro spaudimą natūraliai aplinkai kad jis būtų dar labiau nesvetingas žmogaus egzistencijai. Įrodymai rodo, kad gyventojų skaičiaus augimas lėtėja ir kad iki 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius stabilizuosis ties skaičiumi, kuris negali viršyti 10 milijardų – gerokai mažiau nei rodo statistika.
Per didelis gamtos išteklių naudojimas
Dar svarbiau už augimą yra tai, kaip žmonės elgiasi su gamta. Žinios leidžia žmonėms geriau išnaudoti gamtos išteklius, kuriant technologijas, gerinančias darbo efektyvumą. Tačiau šis perteklinis išnaudojimas neatsižvelgia į išteklių išeikvojimo poveikį. Žemės ūkio plėtros atveju prie to prisideda žalingas agrocheminių medžiagų poveikis dirvožemiui ir gyvoms būtybėms, įskaitant patį žmogų. Papildomai, Gyvenimo kokybės gerinimas pristato technologijas, kurios galiausiai keičia gyvenimo kokybę.
Didelė dalis į aplinką išmetamų teršalų atsiranda gaminant daugiau maisto, prekių ir patogumo; tačiau nustatant tam tikrų gamybos priemonių naudojimo normą neatsižvelgiama į gamtos priimtinumą.
Šiandien kalbame apie tvarų vystymąsi, supratimą, kad gyvenimo kokybė gerėja ir kiekvienas turi prieigą prie prekių ir paslaugų žmogaus veikla, susijusi su gamyba, nekelia pavojaus ateities kartoms gamtos išteklių naudojimui. Keliamoji galia (arba talpa) – tai didžiausias gyventojų skaičius, kurį teritorija gali apgyvendinti neblogindama gamtos paveldo ir neleisdama tiems gyventojams nuolat išlaikyti tam tikrą gerovės lygį. Šis pajėgumas yra susijęs su teritorijos funkcija gyventojams; tarp
Jie yra natūrali vieta žemėje, žmogaus gyvybės medžiagos ir energijos šaltinis bei visų žmogaus veiklos susidarančių atliekų surinkimo vieta. Tačiau šis santykis (gyventojų skaičius/teritorija) taip pat priklauso nuo jų pačių gamybos ir vartojimo modelių, nulemtų kultūrinių ir ekonominių veiksnių. Jungtinių Tautų skaičiavimais, iki šio amžiaus pabaigos labiausiai išsivysčiusios šalys kuriose telkiasi 25 % pasaulio gyventojų, susidarė 75 % žmogaus medžiagų atliekų. Kalbant apie energijos suvartojimą, remiantis 1.600 tonų pasaulio naftos suvartojimu vienam gyventojui, labiausiai išsivysčiusios šalys sunaudoja daugiau nei 4.800 tonų, o mažiausiai išsivysčiusios šalys – mažiau nei 900 tonų.
Ekologijos ir sveikatos ryšys su tarša
Oro tarša yra viena iš labiausiai paplitusių ir rimčiausių didelių miestų problemų. Kai teršalų apkrovą didina ne tik dydis, bet ir klimato ar topografiniai veiksniai, kvėpavimas oru kelia pavojų sveikatai. Pavyzdžiui, Santjago de Čilėje buvo tiriamas ryšys tarp oro taršos ir kvėpavimo takų simptomų dažnumo. ligoninėms šios priežasties labiausiai reikia didelio užterštumo dienomis.
Tas pats buvo pastebėtas Meksikoje, DF ir kituose megapoliuose. CO2 pirmame mieste pakyla iki kritinio lygio, todėl privačių automobilių judėjimo apribojimai (sukelia 90 % taršos), galiojantys dešimtmečius. Tačiau parkas
Automobilių daugėja ir nėra gamybos limito. Šis reiškinys stebimas visame pasaulyje. Tačiau didžiausia oro taršos problema yra visuotinis atšilimas, tai yra klimato kaitos ir stichinių nelaimių, tokių kaip potvyniai, cunamiai, El Niño, sausros ir kt., priežastis. pastaraisiais metais. Panašu, kad artimiausiu metu stulpų tirpimas kelia grėsmę.
Tikiuosi, kad naudodamiesi šia informacija galėsite daugiau sužinoti apie ekologijos ir sveikatos ryšį.