Tai skamba kaip mokslinė fantastika, bet taip, Doggerio salos projektas yra tikras: dirbtinė sala saloje Šiaurės jūra, bet kam?
Doggerio sala turi aiškų tikslą: jis galėtų tiekti atsinaujinančią energiją 80 mln Europa 2050.
Europa planuoja pastatyti dirbtinę salą (Doggerio salą) su uostu ir oro uostu, skirtą veikti kaip didelių jūroje esančių vėjo jėgainių centras, kuris aprūpins 80 milijonų žmonių atsinaujinančia energija.
6,5 kvadratinių kilometrų sala surinks energiją iš tūkstančių naujos vėjo jėgainės kurie nori įdiegti jūroje.
Vokietija dirba su Nyderlandai y Danija planuoti ir pastatyti naują salą, kuri tieks energiją Šiaurės vakarų šalims Europa.
Sala būtų sujungta su Jungtinė Karalystė, Norvegija, Nyderlandai, Vokietija, Danija y Belgija ir statytų Doggerio saloje Šiaurės jūroje.
Manoma, kad saloje bus saulės jėgainės, kurios užtikrins maksimalią galią. Jame taip pat bus uostas ir nusileidimo juosta palengvinti prieigą.
Ataskaitos rodo, kad projektas bus sudėtingasPavyzdžiui, pagal pirmuosius skaičiavimus dirbtinės salos pamatų statyba kainuos apie 1,35 milijardo eurų.
Projektas, kuris atrodo šiek tiek beprotiškas, bet, jei bus įgyvendintas, galėtų atpiginti vėjo energija, gaminama jūroje.
Šiaurės jūroje yra didesnis ir stabilesnis vėjo greitis, nei patyrė sausumos vėjo jėgainių parkai, o saulės elektrinės tieks energiją neužimdamos jokios žemės erdvės, kurią būtų galima panaudoti būstui ar žemės ūkiui.
Bendrovė teigia, kad salos idėja kilo atsakant į Europos Sąjungos poreikį kovoti su klimato kaita. Atsinaujinanti energija bus labai svarbi norint pasiekti šiuos tikslus ir kad tiek saulė, tiek vėjas bus reikalingi norint užtikrinti pastovų energijos kiekį per kiekvieną sezoną. Vasaros mėnesiai atneš daugiau saulės, o šaltesni mėnesiai daugiau vėjo.
Pasak Danijos energetikos bendrovės „Ererginet“ direktoriaus Glaro Nilseno: „Mes, kurie turime atsakomybė už pagamintos elektros energijos transportavimą jūroje esančios vėjo turbinos grįžta į sausumą (Doggerio sala), o vartotojai turi nuolat stumti ir įsitikinti, kad kaina nuolat krenta.
Didžiausias jūros vėjo jėgainių parkas pasaulyje
Didžiausias jūroje esantis vėjo jėgainių parkas yra Kento pakrantėje (Anglija). Nepaisant to, kad parkas yra didžiausias, jo rengėjai planuoja padidinti jo galią iki 870 MW antrajame etape laukiama patvirtinimo.
Po ketverių metų statybų ir investicijų daugiau nei 2.200 millones eurų, parką sudaro 175 „Vestas SWT“ vėjo turbinos, Jie tęsiasi iki jūros, užimančios maždaug 100 kvadratinių kilometrų plotą 20 kilometrų atstumu nuo Kento pakrantės, į pietryčius nuo Anglijos.
Vidutinis 450 kilometrų povandeninių kabelių ir dvi jūrinės pastotės, kurie centralizuoja vėjo turbinų generuojamą energiją prieš ją transportuodami į žemę viduje.
Surinkti vėjo jėgaines
Norint įrengti kiekvieną vėjo jėgainę jūroje, reikėjo pastatyti įprastą polių tinklą, pritaikytą specifinėms jūros dugno savybėms, kurio gylis priklausomai nuo atvejo svyruoja nuo 5 iki 25 metrų. Šios atramos leidžia pakelti kiekvieną turbiną „Vestas SWT-3.6MW-120“ virš jūros lygio ir, kita vertus, veikia kaip pagrindas, perduodantis jo svorį iki 225 tonų į žemę.
Kiekvienos iš 175 vėjo turbinų aukštis yra 147 metro, 90 metro rotoriaus skersmuo ir ašmenų ilgis 58,5 metro. Kiekvieno iš jų sukurtos energijos transportavimui yra 210 km povandeninio kabelio, jungiančio kiekvieną turbiną su dviem jūroje esančiomis pastotėmis, ir šios savo ruožtu jungiasi su Cleve kalva sausoje žemėje per 4 kabeliai po 150 kV kad pasiekia 220 km ilgio.
Remiantis projekto vykdytojų skaičiavimais, 2012 m. Iki šiol egzistavęs jūros vėjo jėgainių parkas apie a 1,5% elektros energijos, tačiau tikimasi, kad su Londono masyvu šis skaičius padidės aukščiau 5% taip išvengiant 925.000 tonų metinio CO2.
Vėjo energijos pripažinimas mažiausiai teršiančia ir saugia Europos energetikos srityje pradeda vaidinti svarbų vaidmenį gaminant atsinaujinančią energiją pasauliniu mastu. Vėjo jūroje turbinų sukurta energija turi mažesnį poveikį aplinka, nereikalauja išpilti ar žemės kasimo, o esant jūroje, tai turi įtakos mažiau agresyvus faunai ir augmenija, palyginti su įprastu vėju.
Ateities plėtra
Londono masyvas viršijo vėjo jėgainių parko lūkesčius „GreaterGabbard“, toje pačioje vietovėje esanti infrastruktūra, iki šiol turėjusi didžiausią titulą vėjo jėgainių jūroje pasaulyje su įdiegtu pajėgumu 500 MW. Bet tai dar ne viskas.
Idėja ir toliau vadovauti įspūdingoms jūrų vėjo lenktynėms, kurias surengė Jungtinė Karalystė, „London Array“ rengėjai dabar ketina išplėsti savo galią nuo dabartinių 630 MW iki 870. Šį antrąjį etapą laukia įvairių kompetentingų institucijų patvirtinimo, tačiau jis sustiprintų šį vėjo jėgainių parką kaip didžiausią kada nors pastatytą. Šiais 2017 m. Mes turėsime atsakymą?