Aplinkos problemos

aplinkos problemos

Mūsų planeta nuolat susiduria su įvairiomis aplinkybėmis aplinkos problemos. Dauguma jų atsiranda dėl pernelyg didelio gamtos išteklių naudojimo tokiu greičiu, kad jų negalima atkurti tokiu pat greičiu. Visa tai reiškia, kad dėl žmonių piktnaudžiavimo vartojama aplinka blogėja. Žmonių vartojimas yra pagrįstas produktų, kurie viršija mūsų atsinaujinimo pajėgumus, įsigijimą.

Šiame straipsnyje mes jums papasakosime apie įvairias aplinkos problemas, su kuriomis susiduria mūsų planeta, ir kokias rimtas jų pasekmes.

Aplinkos problemos

biologinės įvairovės nykimas

Klimato kaita ir oro tarša

Žemė susiduria su klimato kaita, nes temperatūra kyla vis aukštyn, ir tai paspartėja dėl žmogaus veiklos, tai yra, mes varome žmones ir padidinome šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.

Norint su ja susidoroti, reikia visuotinio įsipareigojimo, pagal kurį visos šalys turi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą. Tam reikia lažintis dėl atsinaujinančių energijos šaltinių, viešojo transporto ir švarią energiją naudojančių automobilių bei priimti įstatymus, reglamentuojančius pramonės išmetamų teršalų kiekį.

Oro tarša, ty teršalų buvimas ore, turi ir natūralių, ir žmogaus sukeltų priežasčių. Didžiausi oro taršą sukeliantys veiksniai yra šie: kasyba chemijos produktams ir jai plėtoti reikalinga sunkioji technika, miškų naikinimas, padidėjęs transportavimas, susijęs su iškastinio kuro deginimu, gaisrais ir pesticidų naudojimu žemės ūkyje.

Siekiant sumažinti atliekų susidarymą, galima imtis tokių priemonių kaip viešojo transporto skatinimas, atsakingas iškastinio kuro naudojimas, daugiau žaliųjų zonų statyba ar vartojimo mažinimas.

Rūgštus lietus ir miškų naikinimas

Rūgštus lietus – tai krituliai, sudaryti iš vandens ir nuodingų atliekų, ypač iš transporto priemonių, pramonės ar kitų mašinų rūgščių. Kad taip nenutiktų, būtina kontroliuoti teršalų išmetimą, uždaryti reikalavimų neatitinkančias pramonės šakas ir mažinti sieros kiekį degaluose arba skatinti ir investuoti į atsinaujinančią energiją.

FAO (Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija) nustato, kurios Pietų Amerikos ir Afrikos šalys juos labiausiai paveikia miškų naikinimas dėl netvaraus žemės ūkio ir per didelio medienos naudojimo. Nors miškų gaisrų dalis yra palyginti nedidelė, jie taip pat yra priežastis, dėl kurios kasmet įvairiose pasaulio vietose prarandama tūkstančiai medžių.

Dirvožemio degradacija ir tarša

dirvožemio degradacija

Degraduodamas dirvožemis praranda savo fizines ir chemines savybes, todėl nebegali teikti tokių paslaugų kaip žemės ūkis ar ekosistemų paslaugos. Dirvožemio degradaciją lemia įvairūs veiksniai: intensyvi medienos ruoša, ekstensyvi žemdirbystė, perteklinis ganymas, miškų gaisrai, vandens išteklių statyba arba perteklinis naudojimas.

Išeitis, kaip išvengti arba sumažinti šią problemą, yra įgyvendinti aplinkosaugos politiką, reguliuojančią žemės naudojimą. Žalingų žemės ūkio technologijų naudojimas (pesticidų, pesticidų ir trąšų arba nuotekų ar teršiančių upių naudojimas), netinkamas miesto šiukšlių šalinimas, infrastruktūros statyba, kasyba, pramonė, gyvulininkystė ir nuotekos – dažniausios priežastys. dažna dirvožemio tarša.

Žalingų žemės ūkio technologijų naudojimas (pesticidų, pesticidų ir trąšų arba nuotekų ar užterštos upės naudojimas), netinkamas miesto atliekų šalinimas, infrastruktūros statyba, kasyba, pramonė, gyvulininkystė ir nuotekos yra dažniausiai pasitaikančios dirvožemio taršos priežastys.

Šį užterštumą galima sumažinti naudojant tokius sprendimus kaip geras miestų planavimas, perdirbimas ir atliekų neišmetimas į aplinką, nelegalių sanitarinių sąvartynų uždraudimas ir kasybos bei pramoninių atliekų tvarkymo standartizavimas.

Aplinkos problemos miesto aplinkoje

planetos aplinkosaugos problemos

Atliekų tvarkymas ir perdirbimo trūkumas

Dėl perpildymo ir implantuotų vartotojų gyvenimo būdo didėja atliekų gamyba, taigi ir gamtos išteklių, kuriems gresia išsekimas, naudojimas. Kad taip nenutiktų, būtina šviesti ir akcentuoti žiedinę ekonomiką atliekant tokias veiklas kaip mažinimas, perdirbimas ar pakartotinis naudojimas.

Nors daugelyje šalių, ypač išsivysčiusiose, jeigu atliekas tvarko ir yra subjektai joms naikinti. Taip pat yra daug šalių, kurios neperdirba. Be didesnio naujų gamtos išteklių gavybos, dėl perdirbimo trūkumo sąvartynuose kaupiasi dideli atliekų kiekiai. Kalbant apie perdirbimo trūkumą, svarbu didinti visuomenės sąmoningumą ir šviesti, tačiau valdžia taip pat turi įsipareigoti, kad būtų užtikrintas geras atliekų tvarkymas.

Plastikų naudojimas ir ekologinis pėdsakas

Jie sukūrė mums vienkartinę kultūrą ir suteikia mums patogesnį gyvenimo būdą, kuris ypač ryškus plastikiniuose gaminiuose. Vandenynas labiausiai paveikiamas plastiko gamybos, nes šios atliekos ilgainiui pasieks vandenyną, o tai turės įtakos jūrų rūšių, o vėliau ir sausumos rūšių, įskaitant mus, sveikatai. Išeitis turėtų būti sumažinti plastiko naudojimą ir rasti kitų rūšių pakuotes, kurios būtų draugiškesnės aplinkai.

Ekologinis pėdsakas – tai aplinkosauginis rodiklis, nusakantis žmogaus poveikį aplinkai, nurodantis, kiek gamybinės teritorijos jam reikia panaudotiems ištekliams pagaminti ir susidarančioms atliekoms gauti. Neatsakingas vartojimas ir globalizacija reiškia, kad didėja pasaulinis ir individualus ekologinis pėdsakas.

Aplinkos problemos biologiniame lygmenyje

Ekosistema pablogėjo dėl joje patirtų transformacijų, susijusių su žemės ūkiu, gyvulininkyste, miestų centrų plėtra, pramoniniu įsisavinimu, pertekliniu natūralios aplinkos išnaudojimu ar dėl tokių veiksmų, kaip nevietinių rūšių introdukcija, neteisėta medžioklė. Tarša ir kita žmogaus veikla yra pagrindinės aplinkos problemos dėl biologinės įvairovės nykimo. Norint rasti sprendimą, be žmonių ugdymo pagarbos gamtai, gamtos erdvė turi būti saugoma ir įstatymų.

Yra rinkos nelegaliai prekiaujamoms rūšims, kurios gaudo ir parduoda organizmus iš savo tėvynės, galiausiai pasiekia kitas sritis, kuriose rūšis laikoma invazine. Dėl konkurencijos dėl teritorijos ir maisto bei naujų ligų plitimo rajone, invazinės rūšys ilgainiui gali pakeisti vietines rūšis.

Tikiuosi, kad naudodamiesi šia informacija galėsite daugiau sužinoti apie įvairias aplinkos problemas, su kuriomis susiduria mūsų planeta.


Būkite pirmas, kuris pakomentuos

Palikite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

*

*

  1. Atsakingas už duomenis: Miguel Ángel Gatón
  2. Duomenų paskirtis: kontroliuoti šlamštą, komentarų valdymą.
  3. Įteisinimas: jūsų sutikimas
  4. Duomenų perdavimas: Duomenys nebus perduoti trečiosioms šalims, išskyrus teisinius įsipareigojimus.
  5. Duomenų saugojimas: „Occentus Networks“ (ES) talpinama duomenų bazė
  6. Teisės: bet kuriuo metu galite apriboti, atkurti ir ištrinti savo informaciją.