Nors terminai pakartotinis naudojimas ir perdirbimas dažnai vartojami pakaitomis, svarbu suprasti skirtumą tarp jų. Perdirbimas apima gaminio išardymą į jo sudedamąsias medžiagas ir tų medžiagų naudojimą naujiems produktams kurti. Kita vertus, pakartotinis naudojimas apima esamo turto naudojimą naujam tikslui. Daugelis žmonių stebisi Kuo skiriasi pakartotinis naudojimas ir perdirbimas.
Todėl šiame straipsnyje mes jums pasakysime, kuo skiriasi pakartotinis naudojimas ir perdirbimas.
Skirtumai tarp pakartotinio naudojimo ir perdirbimo
Dabartinė skeptikų ir advokatų diskusija sukasi apie klausimą, ar devintajame dešimtmetyje išpopuliarėjęs perdirbimas iš tikrųjų yra naudingas aplinkai. Perdirbimo privalumai pagrindiniame lygmenyje yra akivaizdūs: sumažina deginamų ar šalinamų sąvartynuose atliekų kiekį, išsaugant ribotus Žemės išteklius, kurie gaunami naudojant aplinkai kenksmingus gavybos būdus. Tačiau labai svarbu pripažinti, kad perdirbimas nėra be pasekmių aplinkai.
Pakartotinis esamų kabelių naudojimas yra 100% aplinkai nekenksmingas sprendimas, o perdirbamų gaminių gabenimas sunkvežimiais sukelia energijos poreikį ir sukelia taršą. Be to, pats perdirbimo procesas reikalauja papildomos energijos ir dėl to susidaro teršalai, nes produktas vėl virsta žaliava.
Būtina atsižvelgti į produktų, kurie gali būti pagaminti iš perdirbtų medžiagų, tipus. Uždarojo ciklo perdirbimas, pvz., kai plastikinis butelis paverčiamas kitu plastikiniu buteliu, yra labai efektyvus ir leidžia neribotą laiką tęsti procesą. Tačiau uždaras ciklas dažnai sutrinka, kai daiktai perdirbami į mažiau pageidaujamus produktus, kurių nebegalima perdirbti. Pavyzdžiui, plastikinis butelis pakartotinai naudojamas gaminant plastikinius pluoštus drabužiams.
Perdirbimo priemonių efektyvumas
Nors pakartotinio naudojimo strategija visada nekenkia aplinkai, to negalima pasakyti apie perdirbimą. Perdirbimo efektyvumas labai skiriasi priklausomai nuo vietos, nes taisyklės, programos ir įrenginiai skiriasi įvairiose šalyse, valstijose ir savivaldybėse. Skirtumas tarp perdirbimo rodiklių gali būti gana didelis. Tai rodo 2016 m. Eurostato duomenys Švedija perdirbo beveik 50 % atliekų, o Rumunija sugebėjo perdirbti tik apie 13 %.
Be to, labai svarbu atsižvelgti į perdirbamos medžiagos tipą. Pavyzdžiui, aliuminis yra labai efektyvus ir reikalauja maždaug 90 % mažiau energijos, kai gaminamas iš perdirbtų medžiagų. Kita vertus, perdirbtas stiklas sumažina energijos suvartojimą tik apie 20 %.
EPRA, ne pelno siekianti organizacija, siūlo reguliuojamas nepageidaujamos elektronikos perdirbimo programas. Jos tikslas – perdirbti kabelius ir laidus, išgaunant vertingus metalus, o nemetalinius komponentus laikant atliekomis.
Perdirbimas neapima visų rūšių atliekų
Kaip minėta aukščiau, ne visos atliekos yra perdirbamos. Kai organizacijos pereina prie IP technologijos, jos dažnai mano, kad reikia atnaujinti savo kabelių infrastruktūrą, kad būtų palaikomi jų galutiniai taškai. Pavyzdžiui, įsivaizduokime įmonę, kuri ketina pakeisti dabartinę telefono infrastruktūrą. Ši įmonė veikia 40.000 200 kvadratinių pėdų objektą, kuriame dirba XNUMX žmonių. Pagal šį scenarijų maždaug 22,000 XNUMX pėdų laidų gali patekti į sąvartyną.
Kita vertus, didesni objektai, tokie kaip kruiziniai laivai, gali turėti iki 750.000 11 pėdų telefono kabelio, todėl susidaro daugiau nei XNUMX tonų atliekų. Svarbu pažymėti, kad daugeliui daiktų interneto galinių taškų nereikia didelio pralaidumo, todėl naujovinimas prie naujų eterneto kabelių yra švaistomas ir kenkia aplinkai.
Remiantis EPRA 2017 m. aplinkosaugos ataskaita, organizacija pabrėžia, kad svarbiausias potencialas atgauti naudotų prietaisų vertę slypi pakartotiniame jų panaudojime ir panaudojime. Deja, daugelis įmonių linkusios atsisakyti savo sukurtos, patikimos infrastruktūros ir įsitraukti į daiktų internetą.
Kas yra pakartotinis naudojimas ir jo pranašumai
Pakartotinio panaudojimo veiksmas apima objekto ar medžiagos naudojimą tokiam tikslui, kuris gali būti toks pat, kaip ir pradinis, arba kitoks. Šis procesas taip pat gali apimti elemento transformavimą, atnaujinimą ar taisymą, taip prailginant jo naudingumą ir išsaugant vertingus išteklius. Šioje praktikoje lemiamą vaidmenį atlieka vaizduotė ir kūrybiškumas, dažnai apimantis įvairius kūrimo būdus. Pavyzdžiui, išgėrę kakavos grietinėlės, Tuščią stiklainį galite pakartotinai panaudoti kaip pieštukų laikiklį, žvakidę ar net kaip naują indą maistui.
Yra daug privalumų, susijusių su pakartotinio naudojimo praktika. Apsvarstę alternatyvius bet kurio gaminio naudojimo būdus prieš jį išmesdami, galite prisidėti prie aplinkos tausojimo, išteklių išsaugojimo ir energijos taupymo.
Sumažindami atliekų susidarymą, efektyviai prailginate sąvartynų eksploatavimo laiką ir išvengsite naujų sąvartynų poreikio. Be to, Tai tarnauja kaip prevencinė priemonė nuo taršos ir ekologinės žalos, kuri kitu atveju atsirastų išgaunant naujus išteklius.
Kurdami naują produktą nenaudodami kuro, vandens ir medžiagų, aktyviai prisidedate prie šalies ekonomikos augimo. Šis metodas efektyviai sumažina poreikį pirkti papildomus produktus ir taip sumažina išlaidas. Ši veikla neprisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo.
Kas yra perdirbimas ir jo pranašumai
Perdirbimo procesas apima panaudotų medžiagų pavertimą naujais produktais, leidžiančiais jas naudoti dar kartą. Tai apima įvairias medžiagas, tokias kaip stiklas, popierius, plastikas, aliuminis ir kt.
Sumažinus atliekų susidarymą, Pailgėja sąvartynų naudojimo laikas ir išvengiama būtinybės steigti naujus sąvartynus. Be to, jis yra apsauga nuo taršos ir ekosistemoms daromos žalos, atsirandančios išgaunant naujus išteklius.
Perdirbimas ne tik taupo energiją, bet ir yra pelningesnė alternatyva naujų medžiagų gamybai. Be to, ji atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį remiant vietos ekonomiką, nes tam tikri perdirbimo centrai netgi siūlo pinigines paskatas žmonėms, kurie atveža perdirbamas medžiagas.
Tikiuosi, kad naudodamiesi šia informacija galėsite daugiau sužinoti apie pakartotinio naudojimo ir perdirbimo skirtumus.